Po 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio aneksijos Kremliaus vadovas investavo daugybę milijardų dolerių į Krymo militarizavimą: plėtė bazes, statė sandėlius ir rūpinosi kita karine infrastruktūra. Dabar tvirtove tapęs Krymas susiduria su nauja grėsme, galinčia neutralizuoti jo svarbą jau 26 mėnesius trunkančiame kare: tai Jungtinių Valstijų ilgo nuotolio ATACMS arba taktinės ilgo nuotolio raketos. Po beveik dvejus metus trukusių dvejonių Vašingtonas Kyjivui pagaliau suteikė galingų balistinių raketų, galinčių pasiekti net už 300 kilometrų esančius taikinius – tai reiškia, kad jos be vargo gali sunaikinti bet kurį iš šimto pusiasalio karinių objektų.
„ATACMS atėjimas į Ukrainą yra svarbus proveržis. Jos gali Krymą paversti karine prasme absoliučiai niekiniu“, – RFE/RL sakė karybos analitikas iš Vašingtono Philipas Karberis.
Krymas – Rusijos Juodosios jūros flotilės namai, čia veikia šešios karinės oro bazės, vadovavimo ir kontrolės centrai, kariniai sandėliai, dokai, kareivinės ir daugybę kitų. Pusiasalyje taip pat veikia oro gynybos radarai ir priešraketinės sistemos, saugančios jo karinę infrastruktūrą.
Rusija iš Krymo reguliariai į pietinę Ukrainą leidžia raketas, taip pat ir viršgarsines, bei dronus. Pastaruoju metu iš pusiasalio aktyviai atakuojamas Ukrainos Odesos uostas.
Nenuskandinamas lėktuvnešis?
Krymas V. Putino kare taip pat atlieka ir vieno svarbiausių logistikos centrų vaidmenį. Rusija svarbiausius išteklius, pavyzdžiui, amuniciją, šarvuotę, degalus, maistą ir medicininę įrangą iš Krasnodaro regiono į Krymą gabena keliais, geležinkeliais, keltais ir kitais laivais. Dauguma atsargų ir personalo pusiasaliu juda į šiaurę – į Rusijos okupuotas Chersono ir Zaporižios regionų teritorijas.
„Šiuo metu Krymas rusams yra tarsi nenuskandinamas lėktuvnešis, iš kurio leidžiamos raketos bei dronai, teikiama logistinė parama Maskvos pajėgoms pietinėje Ukrainoje“, – RFE/RL sakė Jungtinių Valstijų kariuomenės generolas leitenantas atsargoje, buvęs JAV pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas.
Ukraina Krymo pusiasalyje, net neturėdama ATACMS, pataikė į kelis svarbius karinius taikinius, įskaitant karines oro bazes ir devyniolikos kilometrų ilgio Krymo tiltą – vienintelę fizinę Rusijos ir Krymo jungtį, kritiškai svarbų karinių išteklių maršruto elementą.
Nors Maskva dėl grėsmių tiltą ir reguliariai uždaro, juo ir toliau į Krymą keliauja gausios atsargos. Ph. Karberis patikslina, kad jas gabena ir keltai. Į Sevastopolį – Rusijos Juodosios jūros flotilės būstinę, esančią pietvakarinėje pusiasalio pakrantėje – krovinius plukdo ir laivai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mėnesių mėnesius ragino JAV prezidento Joe Bideno administraciją pasiųsti ilgo nuotolio ATACMS raketų, gabenančių 230 kilogramų sveriančias kovines galvutes, kurios pasiektų taikinius giliai Rusijoje, o ypač Kryme. Ukraina pasigamina labai mažai ilgojo nuotolio raketų, nors jau šiais metais viliasi gamybos apimtis padidinti.
Praeitą rudenį Jungtinės Valstijos Ukrainai suteikė trumpesnio nuotolio ATACMS, galinčių pasiekti taikinį už 165 kilometrų, kurios sprogimo metu paskleidžia mažesnių bombų. Kyjivas pirmą kartą jomis labai sėkmingai pasinaudojo spalį prieš taikinius rytinėje Ukrainoje.
Vos tik balandį pagaliau gavo ilgesnio nuotolio ATACMS raketų, Ukraina jau balandžio 17 dieną jomis smogė Džankojaus karinei oro bazei šiaurrytiniame Kryme: buvo apgadinti rusų sraigtasparniai, S-400 strateginė žemė-oras platforma, pati pažangiausia Rusijos turima oro gynybos sistema bei oro erdvės stebėsenos kompleksas, naudojamas vadovavimo ir kontrolės centre. Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti nepavyko.
Skaičių žaidimas
Jungtinės Valstijos neskelbia, kiek tiksliai ilgo nuotolio ATACMS sistemų jau išsiuntė Ukrainai ar kiek dar artimiausiais mėnesiais gaus Kyjivas.
Neįvardytais JAV pareigūnais remdamasis „The New York Times“ skelbia, kad nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai jau iškeliavo daugiau nei šimtas ilgo nuotolio ATACMS. Norint sunaikinti arba smarkiai apgadinti vieną taikinį, reikia ne vienos tokios raketos, vienbalsiai sutinka tik Ph. Karberis, tiek B. Hodgesas.
Nepriklausomas gynybos analitikas Colby Badhwaras įraše socialiniame tinkle X teigia, kad Jungtinės Valstijos galėtų Ukrainai duoti 200 ilgo nuotolio ATACMS raketų, o gal net ir daugiau, jeigu maždaug 1140 „pasenusių“ raketų Amerikos atsargose vis dar tinkamos naudoti.
Ukraina naudojasi ir kitomis Vakaruose pagamintomis raketomis, tačiau jų atsargos sparčiai senka. Jungtinė Karalystė praeitais metais Ukrainai suteikė savo itin tikslių sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“, galinčių pasiekti taikinius net už 250 kilometrų. Londonas paskelbė pasiųsiantis Kyjivui ir daugiau.
Koncepcijos įrodymas
Per dešimt 2023 metų rugsėjo dienų Ukraina visas „Storm Shadows“ atsargas išnaudojo dviem taikiniams Kryme: laivų statyklai ir Juodosios jūros flotilės būstinei Sevastopolyje. Kyjivas Juodojoje jūroje sunaikino arba smarkiai apgadino 24 rusų laivus, tarp buvo kurių ir flagmanas „Moskva“, nuskandintas 2022 metų balandį. Jį sunaikino vietos ir vakarietiškų ginkluotės kombinacija.
Praėjus mažiau nei dviem savaitėms po atakos būstinėje, Rusija didžiąją dalį savo Juodosios jūros flotilės iš Krymo perkėlė į šalies Novorosijsko uostą.
„Ukrainiečiai jau parodė, kiek daug galima nuveikti prieš rusus Kryme teturint kad ir labai nedaug, bet labai efektyvių ginklų“, – sako B. Hodgesas, turėdamas omenyje „Storm Shadow“ atakas Kryme ir po jų sekusias rusų paieškas, kur saugiau.
Per interviu „Washington Post“ prieš mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ATACMS suteiks Ukrainai galios iš Krymo išginti karines rusų oro pajėgas.
„Kai Rusija žinos, kad mes galime sunaikinti jų lėktuvus, iš Krymo jie daugiau nepuls. Ta pati situacija su Juodosios jūros flotilė. Mes juos jau išstūmėme iš teritorinių vandenų. Dabar mes juos išstumsime iš Krymo oro uostų“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
C. Badhwaras teigia, kad ATACMS, skrendančios žymiai greičiau nei „Storm Shadows“ ir galinčios taikinį pasiekti vos per kelias minutes, tinkamesnės prieš tokius laiko atžvilgiu svarbius taikinius kaip mobilios, antžeminės oro ir priešraketinės gynybos sistemos, ant žemės esantys lėktuvai, logistikos elementai, artilerijos ir raketų paleidimo sistemos.
Anot eksperto, tokiems taikiniams kaip Krymo tiltas labiau tinka ne ATACMS, o vokiškos „Taurus“ sparnuotosios raketos. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kol kas atsilaiko spaudimui suteikti Ukrainai šių galingų raketų, nors Vakarų pareigūnai ir viliasi, kad JAV sprendimas pasidalinti ATACMS privers Vokietijos valdžią persigalvoti.
Nėra, kur pasislėpti
Dabar, kai Ukraina ginkluota ir ATACMS raketomis, B. Hodgesas sako, jog Rusijos pajėgos Kryme nebeturi, kur pasislėpti. Ukrainos ginkluotosios pajėgos puikiai pažįsta „kiekvieną pusiasalio kvadratinį kilometrą“, sako jis. Lankydamasis Miuncheno saugumo konferencijoje vasarį V. Zelenskis JAV pareigūnams parodė taikinius, kuriuos norėtų sunaikinti būtent su ATACMS.
„Pirmasis svarbus žingsnis išvaduojant Krymą yra paversti jį neapginamu. Ilgo nuotolio, itin taiklūs ginklai suteiks Ukrainai tokią galimybę“, – sako B. Hodgesas.
„Tikrai nereikia išžudyti visų rusų. Tereikia pasirūpinti, kad jie nebeturėtų degalų, amunicijos ir maisto“, – patikslino buvęs JAV pajėgų vadas Europoje.
Nors C. Badhwaras sako, kad Ukraina labai norėtų nukreipti ATACMS ir į Rusijos karinę infrastruktūrą okupuotose Ukrainos teritorijose, kur Maskva džiaugiasi progresu ir kaupiasi naujam puolimui, B. Hoggesas sako, kad pergalei šiuo atveju svarbiausias yra Krymas.
„Krymas yra tai, ką būtų galima įvardyti kaip lemiamą teritoriją. Laimės tas, kas kontroliuos Krymą“, – konstatuoja B. Hodgesas. Norint laikinai sumažinti spaudimą Ukrainos pajėgoms, pakaktų tiesiog izoliuoti Krymą sunaikinant tiekimo linijas. Rusų raketinės ir dronų atakos iš pusiasalio sumažėtų, o Rusijos pajėgos okupuotose pietinėse teritorijose susidurtų su rimtais logistikos iššūkiais, pridūrė B. Hodgesas.
Ukrainai pavyktų atlaisvinti karių pietuose ir perkelti juos į sunkesnį mūšį rytuose, mano jis.
„Be jokios abejonės, poveikis būtų žymiai didesnis nei vien rusų išginimas. Toks pokytis turėtų įtakos visam karui, tiek psichologiškai, tiek logistine, tiek fizine prasme“, – mano B. Hodgesas.
