Remiantis jų duomenimis, Maskva planuoja pasitelkti savo agentus bei patikėtinius ir surengti sprogimų, padegimų ir pridaryti žalos ES infrastruktūrai. Beje, rusai praktiškai nesijaudina dėl galimų civilių aukų.
Trijų ES valstybių narių atstovai pareiškė, kad Rusijos specialiosios tarnybos ir anksčiau vykdė panašias operacijas Europoje, tačiau dabar yra pasiruošusios veikti labiau koordinuotai ir agresyviau.
„Manome, kad Rusijos kontroliuojamų diversijų rizika gerokai išaugo“, – sakė Vokietijos Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos vadovas Thomas Haldenwangas. Jo teigimu, Rusija jaučiasi „komfortiškai, ES teritorijoje vykdydama operacijas, pasižyminčias dideliu žalos potencialu“. T. Haldenwango komentaras nuskambėjo po to, kai Vokietijoje buvo suimti du, įtariama, Rusijos agentai, planavę atakų prieš Vokietijos karinius ir logistikos objektus.
Balandžio mėnesio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje (JK) dviem vyrams buvo pateikti kaltinimai padegus sandėlį, kuriame buvo laikoma Ukrainai skirta humanitarinė pagalba. Vadovaujantis JK prokuratūros duomenimis, jie dirbo Rusijos valdžiai.
Švedijoje vyksta keleto geležinkelio avarijų tyrimas. Šalies teisėsauga mano, kad už sabotažą gali būti atsakinga Rusija. Savo ruožtu, Čekijos susisiekimo ministras „The Financial Times“ pasakojo, jog Rusijos agentai bandė sunaikinti geležinkeliuose įrengtas signalizavimo sistemas. Prancūzijos gynybos ministerija taip pat įspėjo apie galimas Rusijos diversijas prieš karinius objektus.
„Akivaizdu, kad pastaruoju metu Rusijos žvalgyba suaktyvėjo. Neaišku, ar tai susiję su tuo, kad rusai pradėjo diversijoms skirti daugiau išteklių, ar su tuo, jog agentai veikia ne taip atsargiai ir dažnai būna sugaunami. Galbūt ir Vakarų kontržvalgyba pradėjo geriau dirbti“, – laikraščiui sakė analitikos centro „Chatham House“ vyriausiasis mokslo darbuotojas Keiras Gilesas.
Aukšto rango Europos valdininko manymu, atėjo metas „parodyti budrumą ir sutelkti dėmesį“ į galimas grėsmes, kurias kelia Rusijos Federacija (RF). Praėjusį ketvirtadienį, gegužės 2-ąją, NATO paskelbė pranešimą, kuriame išsakė savo nuogąstavimus dėl padažnėjusių Rusijos „piktybinės veiklos Aljanso teritorijoje“ atvejų.
Be nuogąstavimų dėl galimų diversijų, Rusija taip pat kaltinama rengianti didelio masto programišių atakas ir dezinformavimo kampanijas. Pranešusi apie įsilaužimą į Vokietijos socialdemokratų partijos, kuriai priklauso kancleris Olafas Scholzas, serverius, Vokietija pažadėjo, kad Maskva sulauks atsako.
Dar vienas žvalgybos atstovas teigė, kad Maskvos veiksmų nederėtų vertinti pavieniui, nes Rusijos tikslai – daryti maksimalų spaudimą „visomis kryptimis“. Jo teigimu, Vladimiras Putinas jaučiasi „drąsiau“ ir stengsis ieškoti būdų, kaip pridaryti maksimalios žalos keliais frontais, nesvarbu, ar tai bus dezinformavimo kampanijos, sabotažas, ar programišių atakos.
Išaugusi Rusijos žvalgybos agresija taip pat atspindi norą reabilituotis po didžiausios nesėkmės nuo SSRS žlugimo laikų. Per keletą savaičių po įsiveržimo į Ukrainą Europoje buvo išaiškinta daugiau nei 600 Rusijos žvalgybos pareigūnų, veikusių po diplomatine priedanga.
Britų Karališkasis jungtinis gynybos tyrimų institutas neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje pažymima, kad Maskva iš naujo bando įterpti agentų Europoje, pasitelkdama diasporas ir organizuoto nusikalstamumo grupuotes.
